Kategorija: Naujienos

Atėjus Sausio 13-ajai, Laisvės gynėjų dienai, rytas mokyklos pradinėse klasėse prasidėjo neįprastai. Visose klasėse sužibo žvakelės, kaip ženklas, kad norime prisiminti ir pagerbti žuvusius ir nukentėjusius 1991 metų sausio 13-osios dalyvius. Mokinukai, savo mokytojų pagalba, bandė suprasti, kas yra laisvė, Tėvynė ir kodėl mums visiems yra svarbi ši data. Savo jausmus ir tai ką jie suprato, sužinojo – perteikė piešinukuose.

Tikime, kad net ir mažoji mūsų karta, kuri nedalyvavo šiuose tragiškuose prieš 30 metų vykusiuose įvykiuose, išmoks gerbti Tautos didvyrius ir supras, kodėl kiekvienam ši data yra svarbi.

Kitus mokinių piešinius galite pamatyti Galerijoje.

Pradinių klasių mokytoja G. Kavaliauskienė

Šiemet minime 30-ąsias 1991 m. sausio 13-osios įvykių metines, kai žmonės negailėdami savo gyvybės kovojo už Lietuvos laisvę. Tais metais sausio mėnesį sovietinių okupantų ir vietinių kolaborantų bandyta karine jėga įvykdyti valstybės perversmą. Kritinėmis 1991 metų sausio dienomis, į gatves buvo išėjusi kone didžioji dalis Lietuvos. Žmonės nepabūgo stoti prieš tankus, ir kurių vieninteliai ginklai buvo tikėjimas, malda ir lietuviška daina, gyva žmonių siena apsupę pastatus(Seimo rūmus, Televizijos bokštą, Radijo ir televizijos komiteto rūmus, Tarptautinės telefonų stoties pastatą) apgynė atkurtos valstybės nepriklausomybę. Ir tik Lietuvos žmonių dėka mes šiandien gyvename laisvoje Lietuvoje.

Sausio 13 d., trečiadienį, 8 val. 1991 m. žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimas keturioliktą kartą buvo pagerbtas visuotine pilietine iniciatyva „Atmintis gyva, nes liudija“ languose dešimčiai minučių uždegant vienybės ir atminimo žvakutes. Iniciatyvos simbolis – žvakė, kuri simbolizuoja gyvybę, šviesą, teisingumą, atmintį ir vienybę. Prie šios iniciatyvos prisijungė Prienų r. Pakuonio pagrindinė mokykla.

[Show slideshow]

• Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės dirbs kontaktiniu būdu. Jas lankyti rekomenduojama tik tiems vaikams, kurių tėvai / globėjai neturi galimybių dirbti nuotoliniu būdu ir užtikrinti vaikų priežiūros namuose.
• 1 – 4 klasių mokinių ugdymas ir neformalusis švietimas vyks nuotoliniu būdu. Priežiūra ir maitinimas bus teikiama tik tiems mokiniams, kurių tėvai / globėjai neturi galimybių dirbti nuotoliniu būdu ir užtikrinti vaikų priežiūros namuose.
• 5 – 10 kl. mokinių ugdymas ir neformalusis švietimas vyks nuotoliniu būdu nuo 2021 m. sausio 6 d. iki karantino pabaigos.

Socialinė, psichologinė ir specialioji pagalba mokiniams bus teikiama nuotoliniu būdu.

Keletas mūsų mokyklos mokinių dalyvavo rajoniniame anglų kalbos ir dailės tarpdalykinių projektinių darbų internetinėje parodoje-konkurse “Tas neįtikėtinas ruduo” („That incredible autumn“). Į projektą įsijungė penkios rajono mokyklos. Darbai buvo vertinami 5-6 klasių ir 7-8 klasių koncentruose. Sukurta elektroninė knyga, kurioje patalpinti visų dalyvių darbai. Norime pasidžiaugti laureatėmis:

Evelina Maskvytytė, 6 kl. Nominacija „Už kūrybiškiausią tekstą anglų kalba“.

Gabija Gudauskaitė ir Emilija Jurkonytė, 7 kl. Nominacija „Už išskirtinį minties pateikimą“.

Elektroninės knygos nuoroda:

https://read.bookcreator.com/2bnrRwBqbhMxtIK0jFBdD0T32Vt2/JbfTwkcASICC6HvMjoVLaw

Anglų k. mokytoja metodininkė G. Gudauskienė

IRENA GEDMINAITĖ

1937 – 2020

Vaivorykščių spalvom plazdeno  juostos,

Auksinių sodų debesys palubėse lingavo,

Vis bėgo metai…  kiek likimo duota…

Vaikų svajonės jai naktim sapnavos…

2020 m. gruodžio 27 dieną su gyvenimu atsisveikino visų gerbiama ir mylima mokytoja Irena Gedminaitė. Pakuonyje ji gyveno nuo 1967 metų, dirbo vidurinėje mokykloje. 

Mokytojos Irenos  vaikystė nuo 1937 metų straksėjo gražios Daujotėlių kaimo sodybos takeliais, bėgo į  Paliepių vidurinę mokyklą Raseinių rajone. Ją baigusi mergina panoro gelbėti ligonius ir įstojo į medicinos seserų kursus Kaune.  Vėliau Ireną paviliojo mokinukai ir Klaipėdos Pedagoginė mokykla. 1959 m. ją baigusi pradėjo mokytojos kelią Šilalės rajono Varsėdžių aštuonmetėje mokykloje. Po 4 metų gyvenimas nuvedė į kitą Lietuvos kraštą – Kaišiadorių rajono Ariogalos aštuonmetę. Prabėgo dar 4 metai, ir Irena vėl pakėlė sparnus naujam skrydžiui. Šį kartą – į Prienų rajono Pakuonio vidurinę mokyklą. Ir pasiliko čia visam likusiam gyvenimui. Mokydama mažuosius pradinukus, triūsdama muziejuje 1967 – 2001 metais šioje mokykloje Irena rado artimų draugų, bendraminčių. Ir išėjusi į pensiją, mokytoja liko Pakuonyje, nors save visada laikė žemaite. Virš 53 metų ji džiaugėsi mūsų krašto paukščių čiulbesiu, sodų žydėjimu, su rūpesčiu nuolat domėjosi buvusių mokinukų ateitimi.

Irena Gedminaitė buvo smalsi tyrinėtoja, nuo mažens mylinti meną, istoriją… Visa tai ugdė ir savo mokinių širdyse. Buvo labai mylima,  gerbiama tėvų, kolegų. Piešė, nėrė, ypač mėgo keliauti. Pasiekė net Kamčiatką, Italiją. Pakuonio krašto maldininkams ir besidomintiems tautodaile organizuodavo išvykas po Lietuvą. Pati aplankė daugybę kūrėjų, sukaupė jų darbų kolekciją ir savo bute įrengė puikią ekspoziciją, kurią galėjo aplankyti visi besidomintys. Skatindama mokytojus, mokinius, jų tėvus, artimuosius rinkti etnografinius eksponatus,  mokytoja sukaupė nemažai šių turtų. Taip Irenai nuolat rūpinantis ir organizuojant,1992 m. birželio 10 dieną Pakuonio vidurinėje mokykloje buvo atidarytas nedidelis muziejus. Tą dieną mokytoja išėjo į pensiją. Bet darbo neatsisakė. Dar kelis metus mokė savo pradinukus, o muziejų tvarkė iki 2001 metų.

Irena ne tik domėjosi kitų kūriniais. Ji pati buvo kūrėja tautodailininkė: vėrė auksinius šiaudų sodus, pynė margaspalves juostas, nėrė šiurpias Užgavėnių kaukes, kalėdines prakartėles. Ir dėvėdavo tik savo sukurtus, nunertus rūbus. Mokytoja aktyviai dalyvaudavo tautodailės parodose, įvairiuose renginiuose Prienų krašto muziejuje, Prienų kultūros centre, Globos namuose, o kartais Birštono kultūros centre ar net gimtojo Raseinių krašto muziejuje.
Įdomu tai, kad prieš keletą metų visus sukauptus savo ir kitų tautodailininkų kūrinius, knygas, nuotraukas, net ir kai kuriuos baldus mokytoja Irena staiga išdovanojo giminaičiams, draugams. Jais gali džiaugtis gimtojo Raseinių krašto, Prienų krašto ir Pakuonio mokyklos muziejai, Prienų Globos namai, Pakuonio gyventojai. Namuose liko tik keli, patys brangiausi širdžiai, reikalingiausi kasdienybei daiktai. O ji šypsojosi, džiaugėsi kambarių erdve,  laisve žvilgsniui ir sielai.

Bet netrukus vėl širdį norėjosi gaivinti menu. Ir po truputį, palubėj vėl ėmė suktis  painūs, auksaspalviai sodai, o ant sienų sumirguliavo naujai pintos juostos. Vėl kūryba, kelionės į renginius, savo darbų parodos namuose, mažokame bute. Labiausia visus nustebino jubiliejinė paroda „80 juostų, 80 sodų“. Kiek lankytojų, kiek sveikintojų!  Džiugino žmonių dėmesys ir pagarba mokytojos Irenos prasmingai kasdienybei. Jos dovanotos juostos ar sodai puošia ne vienus namus, keliauja į užsienį.

Už dalyvavimą įvairiose parodose mokytoja tautodailininkė Irena Gedminaitė yra gavusi ne vieną padėką, o 2017 m. jai skirtas Prienų rajono savivaldybės apdovanojimas „Dėkingumas“ „Už gyvenimo pasiekimus“.

Mokytoja, tautodailininkė, muziejininkė, kolekcininkė Irena Gedminaitė – buvo ir liks žmogumi, kuriuo didžiuojasi buvę mokiniai, kolegos. Nors sveikata jos nedžiugino, bet kūryba teikė meilę gyvenimui, žmonėms, Pakuonio kraštui, kuriame išgyveno 53 metus.

Liūdime dėl skaudžios netekties, nuoširdžiai užjaučiame artimuosius. Visų bendradarbių, mokinių, pažįstamų atmintyje ilgai išliks šilti, gražūs prisiminimai apie Mokytoją Ireną Gedminaitę.

Pakuonio pagrindinės mokyklos bendruomenė

Akimirkos iš Irenos Gedminaitės gyvenimo